Kodėl autoriai turi teisę gauti atlyginimą už jų kūrinių viešą rodymą Grūto parke? 
Gabrielė Naprušienė,
LATGA-A vizualinių menų skyriaus vedėja
2001 metais dailininkų sąjungos konferencijoje dailininkai iškėlė klausimą dėl dailininkų diskriminavimo kitų autorių atžvilgiu autorių teisių srityje.
Nors Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ) numato visų intelektinės nuosavybės kūrėjų vienodas teises, tačiau įstatymo nuostata, kuri numato autoriaus teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, praktiškai buvo įgyvendinama tik muzikinių kūrinių kūrėjams. Jiems autorinis atlyginimas renkamas už viešą kūrinių atlikimą tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais, tiek atliekant gyvai, tiek transliuojant ar atgaminant įrašus. Nuo bilietų į koncertus, spektaklius skaičiuojamas autorinis atlyginimas kompozitoriams, tekstų autoriams, dramaturgams, vertėjams, scenografams.
Dailininkams taip pat įstatymas numato teisę į atlyginimą už viešą kūrinių rodymą, tačiau įstatymų leidėjas nebuvo toks dosnus kaip kitų sričių autoriams – suteikdamas šią teisę numatė ir apribojimus. Pagrindinis apribojimas – dailininkas turi teisę į autorinį atlyginimą už viešą rodymą tik tuo atveju, jei šis rodymas yra susijęs su tiesiogine ar netiesiogine komercija ir jei naudotojas turi nuosavybės teisę į kūrinį.
Remiantis šiuo ATGTĮ straipsniu ir autorių įgaliojimais (pasirašytomis sutartimis), LATGA-A paruošė ir išsiuntė sutartis visiems Lietuvos muziejams, parodų rūmams ir toms organizacijoms, kurios eksponuoja ir viešai rodo kūrinius už tai rinkdamos mokestį ( įėjimo bilietai).
2006 m. liepos 19 d. LATGA-A taip pat nusiuntė raštą Grūto parko savininkui, kuriame buvo siūloma pasirašyti licencinę sutartį dėl teisės viešai rodyti LATGA-A atstovaujamų autorių kūrinius.
LATGA-A autorių kūriniai, kurie eksponuojami Grūto parke, yra valstybės nuosavybė, tačiau pagal panaudos sutartį 1998 m. valstybė perdavė 42 skulptūras VĮ „Hesonos“ klubui. Naudotojas įsipareigojo kūrinius saugoti kaip kultūros paminklus ir įkurti jų ekspoziciją visuomenei lankytis.
Šiuo metu12 autorių, kurių 17 kūrinių yra eksponuojami Grūto parke, įgaliojo LATGA agentūrą administruoti viešo rodymo teisę. Visi šie autoriai yra žymūs Lietuvos menininkai, kurių kiti kūriniai stovi viešose erdvėse, tačiau už galimybę žiūrėti į juos neimamas mokestis, todėl ir autoriai nepretenduoja į atlyginimą už viešą rodymą.
UAB „Hesona“ į LATGA-A siūlymą pasirašyti licencinę sutartį dėl viešo kūrinių rodymo atsiuntė jų įgalioto advokato p. J.Leikausko atsakymą. Bendrovė atsisako pasirašyti sutartį, nes mano, kad autoriams jau buvo atlyginta ir visas teises jie yra perdavę valstybei.
Kodėl autoriai turi teisę gauti atlyginimą už jų kūrinių viešą rodymą Grūto parke?
1. Autorių, sukūrusių kūrinius, eksponuojamus Grūto parke, turtinių teisių apsaugos terminas galioja.
2. Autoriai neperdavė valstybei viešo rodymo komerciniais tikslais teisės.
3. Grūto parko savininkas neturi nuosavybės teisės į eksponuojamus kūrinius, neturi sutarčių su autoriais dėl kūrinio viešo rodymo teisės komerciniais tikslais, savininkas kūrinius naudoja komerciniais tikslais – ima mokestį ( 10 litų) už įėjimą į Grūto parką ir už fotografavimą (5 litai).
4. Kūrinių, kurie buvo sukurti viešai, nemokamai stovėti konkrečiose erdvėse, panaudojimo būdas pasikeitė.
Autoriai turi teisę naudotis ar nesinaudoti įstatymo jiems suteiktomis išimtinėmis teisėmis. Todėl tik pats autorius, o ne naudotojas ar valstybė gali nuspręsti, ar jis naudosis, ar nesinaudos jam suteikta teise gauti atlyginimą.
KONFLIKTO SPRENDIMAS
1. LATGA-A pasiūlė p. V.Malinauskui pasirašyti licencinę sutartį dėl kūrinių, kurių autoriams atstovauja LATGA-A, viešo rodymo.
2. LATGA-A pasiūlė p. V.Malinauskui derybas dėl nuolaidų taikymo nurodytiems tarifams.
3. LATGA-A siūlo eksponuoti kūrinius nemokamai arba visai jų nebenaudoti.
Šiuo metu viena skulptūra Grūto parke yra apvyniota juodu polietilenu (neberodoma), dvi skulptūros išimtos iš ekspozicijos, o kiti 14 kūrinių ir toliau eksponuojami Grūto parke, kurį vidutiniškai kasdien aplanko 1500 lankytojų. Nei vienas Lietuvos dailės muziejus negali pasigirti tokiu lankomumu.
Ponas V.Malinauskas kreipėsi užtarimo į Seimo narį J.Karosą, kuris pateikė Seimui siūlymą pakeisti LR ATGTĮ 33 straipsnį. Siūloma atimti galimybę dailininkams gauti atlyginimą net tais atvejais, kai jų kūriniais naudojasi komerciniais tikslais.
Ir vėl ginamos verslininkų teisės! Kodėl verslininkas, kuris naudodamas dailininkų kūrinius daro savo verslą, yra giriamas,o dailininkas, kurio kūriniai neša pelną verslininkui, turi likti nuošalyje ir nedrįsti reikalauti jam įstatymu numatyto atlyginimo??? Juk menininko kūryba – taip pat jo verslas! Ar daug mūsų visuomenėje žmonių, kurie atsisako jiems numatyto įstatymu atlyginimo? Ne... To kažkodėl reikalaujama tik iš autorių. Valstybė numato įstatyme autoriaus teisę į atlyginimą, bet po to stebisi, kad autorius nori pasinaudoti šia teise. Pagal įstatymą: visi autoriai lygūs... Tačiau realiai kai kurie yra „lygesni“...
Turime Kultūros ministerijos ir profesoriaus Alfonso Vileitos išaiškinimus dėl viešai rodomų kūrinių Grūto parke. Šie išaiškinimai patvirtina nuostatą, kad šiuo atveju autoriai turi teisę gauti atlyginimą. Tačiau žiniasklaida, politikai ir visuomenė diskutuoja šia tema, iškraipydami autorių teisių pagrindines nuostatas. Vieni vėl bando grąžinti kūrėjus į sovietinius laikus, kai „menas priklausė liaudžiai“, o kiti sako, kad verslininkams priklauso pinigai už kūrinių naudojimą, o menininkams – „garbė“, kad jų kūriniai yra naudojami.
LATGA-A buvo pasiruošusi deryboms ir kompromisų ieškojimams su UAB „Hesona“. Tačiau ponas V.Malinauskas nepripažįsta, kad Lietuvoje galiojantis ATGTĮ galioja ir jo bendrovei. Todėl ši „diskusija“ bus tęsiama teisme.