Jau parengtas LATGA įstatų pakeitimų ir papildymų projektas. Jis buvo kelis kartus svarstytas tarybos posėdžiuose, o vasario 15 d. LATGA-A taryba, atsižvelgusi į Darbo grupės įstatų projektui ruošti bei kitų tarybos narių siūlymus patvirtino šį įstatų projektą.
Projektas taip pat bus skelbiamas ir leidinyje „LATGA-A naujienos“. Pastabas ir siūlymus dėl projekto galima siųsti LATGA-A juristei Laurai Manikaitei laura@latga.lt . Dėkojame.
Sprendimas keisti įstatus buvo priimtas praėjusiais metais vykusioje LATGA-A metinėje konferencijoje. Jos delegatai tuomet nutarė, jog metas pasukti atsinaujinimo keliu, koreguoti įstatus, galbūt keisti ir agentūros struktūrą. Birželio 21 d. vykusiame LATGA-A tarybos posėdyje buvo sudaryta ir patvirtinta darbo grupė LATGA-A įstatų, struktūros ir kitų dokumentų projektams ruošti.
Darbo grupei vadovauja vieno iš agentūros steigėjų – Lietuvos žurnalistų sąjungos – pirmininkas Dainius Radzevičius. Į grupės sudėtį įtraukti dar dviejų steigėjų atstovai – Vytautas Martinkus (Rašytojų sąjunga) ir Bronius Leonavičius (Dailininkų sąjunga), taip pat muzikos bei tekstų autoriai Algimantas Raudonikis, Gediminas Zujus, Gintaras Zdebskis ir Tadas Daujotas. Muzikos leidėjams atstovauja Inga Giedrienė.
Birželio 26 d. darbo grupė buvo susirinkusi į pirmąjį posėdį. Dar vienas posėdis surengtas rugsėjo 13 d. Šių metų pradžioje Įstatų pakeitimų ir papildymų projektas buvo pateiktas svarstyti LATGA-A tarybai, o balandžio 15 d. jį turėtų dar kartą svarstyti konferencija.
Ar darbo grupės nariams buvo sudėtinga rasti vieningą poziciją? Kokios esminės permainos siūlomos? Apie tai pašnekesys su Dainiumi Radzevičiumi.
Kokie bus siūlomi įstatų pakeitimai?
Rūpėjo ne vien pats įstatų keitimas. Kalbėta apie tokį LATGA-A’os struktūros pertvarkymą, kad kiltų kuo mažiau problemų. O jų pasitaikydavo organizuojant tarybos veiklą, įtraukiant asocijuotas organizacijas ir autorius, taip pat keičiantis informacija su institucijomis, kurios tiesiogiai dirba su autoriais (gindamos juos arba priimdamos ir kuruodamos įstatymus), nevyriausybinėmis organizacijomis, tam tikromis verslo struktūromis. Patys autoriai nori, jog su šiomis struktūromis būtų bendraujama taip, kad agentūrai būtų atstovaujama tinkamai. Tarėmės, kaip padaryti, kad ir įstatai padėtų atlikti šį darbą.
Kaip sekasi suderinti visų LATGA-A narių – tiek muzikos kūrėjų (kurių yra dauguma), tiek rašytojų, dailininkų, kitų autorių – interesus?
Pasiūlymų ir idėjų, kaip suaktyvinti pačią tarybą, buvo įvairių. Vieni siūlė ją didinti, kiti – mažinti. Kaip reikėtų rinkti šios tarybos narius: kaip įgaliotus asmenis nuo kiekvienos asocijuotos kūrybinės sąjungos ar rinkti tiesiogiai autorių susirinkimuose? Dėl to išsakyta skirtingų nuomonių.
Vienas svarbesnių pasiūlymų – padaryti agentūros valdymą bei autorinio atlyginimo paskirstymą labiau skaidrų ir visiems suprantamą, kad nekiltų abejonių dėl kokio nors tariamo kryžminio subsidijavimo (kai surenkant daugiau pinigų už vienų autorių kūrinių panaudojimą jie naudojami kitų sričių autorių reikmėms). Todėl norėjosi labai aiškiai atskirti visos agentūros administravimą ir tas programas, kurios finansuojamos, tarkim, iš socialinio fondo – gal net nustatant tam tikrus atskaitymus. Buvo pageidavimas, kad sprendžiant šiuos klausimus daugiau įtakos turėtų tie autoriai, kurių pinigai dalijami.
Taigi diskusijų lauką sudarė daug klausimų, ir norėjosi juos apibendrinti. Per vasarą visa darbo grupė rimtai padirbėjo, kiekvienas iš jos narių parengė pasiūlymų. Svarbu ir tai, kad jie teikė pasiūlymus iš tos srities, kurią gerai išmano.
Per rugsėjo pradžioje įvykusį posėdį mes aptarėme kiekvieną pateiktą pasiūlymą. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas, kad iki spalio pradžios turi būti parengtas LATGA-A tarybos darbo reglamentas (jo mums labai trūko). Toks reglamentas palengvintų darbą tarybai, kuri iki šiol svarstė daugybę įvairių klausimų, o ateityje jai tereikėtų spręsti tik tuos svarbius klausimus, kuriems reikia būtent tarybos sprendimo.
Kiti klausimai galėtų būti sprendžiami paprasčiau – per darbo (ar ekspertų) grupes, komisijas, kurias galima sudaryti atstovaujant tam tikrą menų ir autorių sritį. Tas klausimų atskyrimas būtų labai svarbus. Aišku, gali atsitikti, kad reglamentas privers koreguoti kitus dokumentus, pirmiausiai agentūros įstatus.
Ar pavyks išvengti galimo susiskaldymo pasirenkant agentūros veiklos prioritetus, formuojant tarybą?
Visi darbo grupės nariai pripažino, kad LATGA-A kaip struktūra, kuri vienija skirtingų kūrybinių sričių atstovus, turi išlikti vieninga ir stipri. Pakeitimai šios pozicijos neturi keisti. O tas atskyrimas reikalingas mums patiems, kad galėtų efektyviau dirbti pati agentūra. Ypač kai reikia priimti skubų sprendimą, liečiantį tam tikrą kūrybinę sritį, – kad nereikėtų rinktis visai tarybai, o susirinkusi nedidelė tos srities ekspertų grupė operatyviai reaguotų į aktualijas ir priimtų sprendimus. Šios ekspertų grupės ar komisijos galėtų teikti pasiūlymus, kaip tobulinti tam tikros kūrybinės srities atstovavimą.
Kalbėta ir apie tai, kad gal vertėtų atsisakyti dviejų juridinių vienetų – asociacijos ir agentūros, kaip yra dabar, ir apsiriboti viena. Suprantama, dėl to reikėtų keisti pavadinimą, kuris taptų trumpesnis.
Dar vienas svarbus aspektas – neišvengiama tarybos plėtra įtraukiant daugiau kūrybinių sąjungų atstovų ir galbūt net tokių autorių, kuriems šiandien agentūra realiai net neatstovauja. Jų įtraukimas reikštų tarybos išplėtimą, o kaip tai turėtų vykti, – spręs konferencija. Mūsų darbo grupė pateiks keletą variantų.
Didžiąją LATGA-A narių dalį sudaro muzikai (jų – ir didžiausi pinigai), šios srities autoriai yra aktyviausi. Ar visi kiti turėjo daryti labai dideles nuolaidas, kad visi autoriai išliktų kartu?
Mums reikėjo atsižvelgti į visų pateiktus pasiūlymus, ir mes tai padarėme. Visi siūlė iš esmės tą patį: nustatyti aiškesnius kriterijus, suformuoti komisijas ar grupes, kurios suaktyvintų darbą. O daugiausia diskutuota dėl to, kas ypač buvo svarbu muzikams, didelei ir aktyviai grupei, – dėl jų noro turėti aiškesnius kriterijus dėl muzikos sferos tvarkymo. Didelė dalis muzikos kūrėjų nepriklauso jokioms asocijuotoms kūrybinėms organizacijoms ir todėl jaučiasi neatstovaujami taip, kaip, tarkim, Kompozitorių sąjungos nariai. Ši situacija turi pasikeisti. Beje, tokių pačių problemų turi ir Žurnalistų sąjungos nariai. Tad muzikai pasiūlė, kad absoliučiai visi autoriai būtų atstovaujami tiek agentūroje, tiek ir už jos ribų.
Kompromisų nebuvo, nes visiems rūpėjo ta pati idėja – turėti stiprų, kompetentingą ir atstovaujantį visiems autoriams gynėją.
2007 metai buvo gana įtempti agentūrai: įvyko karšta konferencija, įsimintinas ėjimas į naujas sritis (viešo rodymo teisė, konfliktas dėl Grūto parko), žiniasklaidos, politikų ir visuomenės dėmesys. Ar galima teigti, kad tai irgi paskatino LATGA-A tarybą imtis pertvarkų, žengti drąsesnį žingsnį?
Daugiausiai įtakos gal turėjo viešos diskusijos, kai buvo svarstoma, reikia ar nereikia autoriams mokėti už vieną ar kitą jų kūrinių panaudojimą. Jos parodė, kad dalis autorių ir autorių teisių gynėjai (šiuo atveju – LATGA-A) yra gerokai pažengę nagrinėdami kitų valstybių praktiką ir bandydami ginti autorių teises Lietuvoje. Teorinis pasirengimas tikrai geras. Kalbėdamas apie praktinį pasirengimą paminėčiau vieną pavyzdį: pakanka paklausti bet kurio žmogaus, ar jis yra pirkęs ir dabar ar perka, tarkim, piratinę plokštelę, o matydamas jas pardavinėjant, ar praneša policijai, ir suprasime, kad visuomenės supratimas apie autorių teises yra dar labai menkas.
Ir visuomenės, ir politikų reakcija parodo, kad dar neįsigilinta, kas yra autorius, kas yra jo kūryba ir autoriaus teisės. Kur yra viešas interesas, kai kūryba prieinama nemokamai, ir kur galioja autoriaus teisių ribojimai, kai kūrėjui privalu atlyginti už jo kūrinių naudojimą.
Net daugelis autorių ne viską žino apie autorių teises – juos irgi būtina šviesti, ir tik tada galima tikėtis jų palaikymo.
Ar darbo grupės nariams buvo sudėtinga rasti vieningą poziciją? Kokios esminės permainos siūlomos? Apie tai pašnekesys su