Derantis su audiovizualinio kūrinio gamintoju (prodiuseriu) dėl Jus tenkinančio autorinio atlyginimo dydžio, patariame pasitelkti į pagalbą Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) 11 straipsnio 3 dalies nuostatą. Ji reikalauja, kad autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises būtų nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis.
Kitaip tariant, jei Jūs sutartimi perduodate prodiuseriui, pavyzdžiui, turtinę teisę leisti arba uždrausti platinti kūrinį, jį viešai atlikti (demonstruoti), transliuoti ir t. t., sutartyje turi būti aptartas autorinio atlyginimo dydis atskirai už teisę platinti, atskirai už teisę viešai atlikti, atskirai už teisę transliuoti kūrinį.
Pagal ATGTĮ sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Tuo vadovaudamiesi, atkreipiame dėmesį, kad audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartys, sudarytos po 1994 m. Civilinio kodekso redakcijos - įvedusios „teisės perleidimo pagal įstatymą“ sistemą - įsigaliojimo, kuriose nėra aptartas autorinio atlyginimo dydis už autorių teisių perdavimą atskirai už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą, pažeidžia minėtą ATGTĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatą. Taigi, jeigu Jūsų kūrinys yra naudojamas vienu ar kitu būdu, o Jūsų sudaryta sutartis su gamintoju nenumato autorinio atlyginimo atskirai už tokį panaudojimą, Jūs turite teisę kreiptis į filmo gamintoją ir siekti susitarti dėl autorinio atlyginimo dydžio už tokį panaudojimą.
