Informuojame, kad 2008 03 29 “Lietuvos žiniose“ publikuotame Linos Vyšniauskienės straipsnyje „Surinktus pinigus gali tekti grąžinti“ paskelbti kai kurie teiginiai, susiję su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos veikla, neatitinka tikrovės.
Publikacijoje išsakytas teiginys „Nuo šiol nebus renkami mokesčiai už viešose vietose rodomus meno kūrinius ar transliuojamas laidas“ yra iš esmės klaidingas. LATGA-A niekada nerinko iš kūrinių naudotojų jokių mokesčių, tai yra autorinis atlyginimas, surenkamas autoriams už jų kūrinių naudojimą. Juo labiau neteisinga sakyti, kad tai taikoma transliuojamoms laidoms ar viešam muzikos kūrinių atlikimui.
Autorė klaidina skaitytojus teigdama, jog „agentūra (LATGA-A) tokius mokesčius iš kavinių, kirpyklų ir kitų panašių įstaigų pradėjo rinkti maždaug prieš metus“. Pabrėžiame, kad minėtieji kūrinių naudotojai moka autorinį atlyginimą nuo 1994 m., kai įsigaliojo LR Civilinio kodekso Ketvirtasis skyrius „Autorinė teisė“. Nemokėti autorinio atlyginimo už saugomų autorių kūrinių panaudojimą galima tik Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytais atvejais, kai autorių kūrinius leidžiama naudoti be autoriaus leidimo.
Atkreipiame kūrinių naudotojų dėmesį, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisa, kuri įsigaliojo nuo 2008 03 27, apima tik šio įstatymo 33 straipsnį dėl viešo rodymo. Įstatyme sakoma, kad “Be autoriaus arba jo teisių perėmėjo leidimo leidžiama viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar jo teisių perėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis”.
Publikacijoje pateiktas teiginys, jog „nutraukiamos visos mokėjimo sutartys su įstaigomis, demonstruojančiomis nusipirktus paveikslus, skulptūras, taip pat kuriose galima pamatyti televizijos laidas ar išgirsti radiją“, yra klaidingas. Minėtoji įstatymo pataisa visiškai nesusijusi su muzikos kūrinių viešu atlikimu. Patiksliname, kad sutartys su kavinėmis, restoranais, viešbučiais dėl muzikos kūrinių naudojimo nėra nutraukiamos, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Klaidinantis yra ir autorės teiginys, jog „surinktus mokesčius gali tekti grąžinti“. Kalbant apie kūrinių viešą rodymą ir anksčiau už jį rinktą autorinį atlyginimą svarbu pažymėti, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymas negali būti taikomas atgaline data. Vadinasi, vizualiojo meno kūrinių naudotojai, viešai rodantys dailės kūrinius, autorinio atlyginimo galės nemokėti tik nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo datos, t.y. šių metų kovo 27 d.
Esama ir daugiau netikslumų: komentarą pateikusi Gerda Leonavičienė yra ne LATGA-A generalinė direktorė, o generalinio direktoriaus pavaduotoja. Be to, straipsnio autorė iš esmės klaidingai pateikė G.Leonavičienės pasakytą mintį dėl viešo rodymo teisės administravimo pradžios. LATGA-A pradėjo administruoti viešo rodymo teisę ne dėl autorių skundų, o šiems pavedus LATGA-A administruoti viešo rodymo teisę narystės sutartimis. G. Leonavičienė kalbėjo apie tai, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nėra numatytas privalomas kolektyvinis administravimas viešo rodymo teisei ir todėl agentūra pradėjo reikalauti mokėti autorinį atlyginimą už viešą kūrinių rodymą tik tuomet, kai konkretūs autoriai perdavė LATGA-A’ai administruoti viešo rodymo teisę.
