Kaip žinia, vakar ESTT priėmė sprendimą byloje “Padawan” prieš SGAE. ES Teismas pasisakė, jog “teisingos kompensacijos” sąvoka turi būti vienodai aiškinama visose valstybėse narėse, kuriose veikia atgaminimo asmeniniais tikslais išimtis, tačiau valstybės narės savarankiškai nustato šios kompensacijos formą, surinkimo sąlygas ir dydį.
Pažymėtina, kad tokia kompensavimo sistema veikia 22 ES šalyse.
Priešingai nei nurodyta “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” pranešime spaudai, Aukščiausiojo teismo byloje LATGA-A vs. UAB “Trajektorija” byloje pagrindinis sprendžiamas klausimas nebuvo susijęs su laikmenų apmokestinimo tikslu. Sprendimo šioje byloje esmė – LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme vartojama „importuotojo“ sąvoka. Ją teismas išaiškino taip, jog atlyginimą teisių turėtojams už tuščias laikmenas privalo mokėti ne tik asmenys, įvežantys laikmenas iš trečiųjų šalių, bet taip pat ir asmenys, įvežantys laikmenas iš ES valstybių narių.
Kalbant apie profesinėms reikmėms skirtų laikmenų atgaminimą, ES šalyse veikia du modeliai: 1) atlyginimas nėra mokamas, kai laikmenos ir įranga įsigyjamos profesinėms reikmėms; arba 2) sumokėtas atlyginimas yra grąžinamas. Lietuvoje įstatymų leidėjas pasirinko pastarąjį variantą.
Tiek teisių turėtojams atstovaujančios organizacijos, tiek Kultūros ministerija visuomet buvo atviros visiems IT verslo pasiūlymams ir siekė derinti skirtingus interesus bei surasti kaštų prasme efektyviausią kompensacinio mechanizmo modelį.
