© Lukas Balandis / BNS

Visos LATGA aktualijos tavo el. pašte

Prenumeruok naujienlaiškį.

    Paskelbta: 2023-12-04

    Dirbtinis intelektas ir intelektinė nuosavybė – kas laukia autorių?

    Dirbtinio intelekto (DI) technologijos itin sparčiai vystosi, tam naudojamas vis didesnis kūrinių, kuriais yra apmokomi DI įrankiai, kiekis, tačiau iki šios dienos vis dar nėra aiškaus ir praktiškai įgyvendintino atsakymo, kur visame šiame itin spartaus technologinio vystymosi etape yra autorius, jo pagrindinės teisės ir vis tik kaip jos galėtų būti įgyvendinamos. Asociacija LATGA dalijasi įžvalgomis apie balansą tarp autorių interesų ir technologijų plėtros.

    Šiuo metu Europoje vis dar vyksta diskusijos ir teikiami siūlymai dėl DI Akto (AI Act) galutinių teksto formuluočių išgryninimo, kuris ir turėtų reguliuoti bendrąsias DI įrankiams ir jų naudojimui taikomas taisykles, bet jau dabar matyti bendrieji principai, kaip turėtų atrodyti reguliavimas, susijęs su autorių teisių saugomų objektų naudojimu. DI Aktas numatys skaidrumo reikalavimą, kuris apims šiuos aspektus: a) jei atitinkamas turinys bus sugeneruotas DI, šią aplinkybę bus privaloma išviešinti; b) turės būti viešinama DI įrankio apmokymui panaudotų autorių teisių saugomų duomenų santrauka; c) DI modeliai turės būti sukurti taip, kad neleistų generuoti neteisėto turinio.

    DI Akto formuluočių derinimo procese jau aiškėja, kad autorių teisių klausimai (išskyrus tuos, kurie susiję su informacijos išviešinimu) DI Akte neturėtų būti analizuojami ir aptariami, šio klausimo reguliavimas vis tik turėtų būti paliekamas už DI Akto ribų ir reguliuojamas atskirai. Autorių teisių ekspertų bendruomenėje kyla itin daug diskusijų, ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas turi būti interpretuojamas taip, kad kūriniai DI įrankių apmokymui gali būti naudojami be autoriaus leidimo, remiantis tekstų ir duomenų gavybos išimtimi (ji įtvirtinta 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (Skaitmeninė direktyva) 4 str.), ar vis tik DI įrankius kuriančios įmonės turi gauti autorių ar jų atstovų leidimus tokiam kūrinių panaudojimui ir mokėti autoriams atlyginimą už jų kūrinių naudojimą.

    Rizikos ir iššūkiai

    „Nepaisant to, kad DI technologijų atsiradimas ir jų plėtra savaime yra tikrai skatintina ir gali visuomenei atnešti visokeriopos naudos, mes, kaip autorių atstovai, negalime užsimerkti prieš rizikas ir iššūkius, kuriuos tolesnė šios technologijos plėtra gali sukelti autorių bendruomenei, jei vis tik nebus išspręstas teisingo atlyginimo autoriams klausimas“, – sako Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė.

    LATGA partnerė, audiovizualinių kūrinių autoriams atstovaujanti asociacija SAA, siekdama atkreipti politikos formuotojų dėmesį į kylančius iššūkius, 2023 m. spalio 4 d. (daugiau apie tai – https://www.saa-authors.eu/en/news/848-saa-position-paper-ai-must-serve-society-and-enhance-human-creativity) kreipėsi tiek į juos, tiek į autorius atstovaujančias asociacijas bei išskyrė pagrindinius klausimus, kurie turi būti įvertinti ir apsvarstyti kalbant apie kūrinių naudojimą DI apmokymui ir turinio generavimui:

    Audiovizualinių kūrinių naudojimas mašinų apmokymui – tuo atveju, jei DI įrankiai ir toliau bus „maitinami“ autorių darbais ir kūriniais, siekiant treniruoti savo programas autoriams nežinant, nesant jų sutikimo ir negaunant už tai jokio atlyginimo ir taip pažeidžiant autorių turtines ir neturtines teises, šios sistemos ir jų kūrėjai neleistinai naudos autorių kūrinius jų karjeros ir finansinės gerovės sąskaita. Didelė žala padaryta šiuo metu jau vien dėl to, kad DI sistemos negali užmiršti to, ką yra išmokusios. Šie patiriami nuostoliai skatina autorius pradėti teisminius procesus (šiuo metu jau keletas jų vyksta), o situacijai nesikeičiant, tikėtina, kad tokių teismo procesų tik daugės.

    1. DI sugeneruota produkcija ir autorių teisių apsaugos taikymasSAA savo pozicijoje akcentuoja, jog ir toliau turi būti laikomasi aiškios pozicijos, kad autorių teisių apsauga DI sugeneruotam turiniui nėra ir negali būti taikoma, nes ji sukurta be žmogaus įsikišimo. Tuo atveju, kai DI sprendimai yra tiktai kaip įrankis, padedantis kūrybiniame procese, kūrybinis darbas turėtų būti saugomas autorių teisės. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar žmogaus indėlis sąlygoja „originalumo“ darbe atsiradimą.
    2. Konkurencija tarp DI sugeneruotos produkcijos ir autorių sukurtų kūriniųDI sugeneruota produkcija gali tapti tiesiogine konkurente žmonių sukurtiems kūriniams, kuriais DI sistemos buvo apmokytos. DI sugeneruoto turinio gamyba ir platinimas bus gerokai pigesnis kino studijoms, transliuotojams ir platformoms nei žmogaus darbas. Maža DI sugeneruotos produkcijos kaina sąlygoja nesąžiningą konkurenciją žmogaus sukurtų darbų atžvilgiu, taip mažinant žmogaus kūrybiškumo paskatas ir jo vertę.
    3. Leidimų išdavimas pagal galiojančius teisinio reguliavimo autorių teisių srityje principus, audiovizualinių kūrinių autoriai turėtų turėti galimybę leisti arba drausti, kad jų kūriniai būtų įtraukti į DI sistemas. Autorių teisių saugomų darbų naudojimas DI sistemose turėtų būti suprantamas kaip toks naudojimas, kuriam yra reikalingas autorių teisių turėtojų leidimas (jis apima bent jau atgaminimo teisę). Toks pripažinimas yra būtinas, siekiant autoriaus teisės leisti arba drausti naudoti kūrinius įgyvendinimo, taip pat ir teisės gauti atlyginimą už tokį kūrinių panaudojimą. Jokios išimtys, kurios užkirstų kelią autoriams kontroliuoti jų kūrinių panaudojimą DI sistemose, neturėtų būti taikomos.
    4. Kolektyvinis administravimasSAA savo pozicijoje pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kūrinių, naudojamų dirbtinio intelekto įrankių apmokymui, nesuskaičiuojamą kiekį ir platų panaudojimo mastą šiuo atveju turėtume svarstyti apie autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijų įsitraukimą į licencijų išdavimo procesus. Šios organizacijos tikisi atlikti svarbų vaidmenį licencijuojant DI panaudojimo būdus autoriams palankiausiais būdais arba per savanorišką kolektyvinį licencijavimą, arba per privalomą kolektyvinį administravimą pasitelkiant autoriaus neatšaukiamą ir neperleidžiamą teisę gauti atlyginimą.

    LATGA direktorė Laura Baškevičienė. © Leonardas Borotinskas

    Ar teisingai interpretuojama?

    „Minėtoje SAA pozicijoje, kurią mes palaikome, taip pat yra pateikiamos rekomendacijos DI Akto nuostatoms, kurios turėtų būti tikslinamos, nustatant aiškesnius aukščiau minėtus skaidrumo reikalavimus, numatant pareigą teikti ne panaudotų kūrinių santraukas, o detalią informaciją. Taip pat neabejotinai yra akcentuojamas ir Skaitmeninėje direktyvoje įtvirtintos kūrinių naudojimo tekstų ir duomenų gavybos tikslais išimties ydingas taikymas kūrinių naudojimui DI įrankių apmokymui. Šį aspektą norėtųsi aptarti šiek tiek plačiau“, – sako Asociacijos LATGA vadovė L. Baškevičienė.

    Jos teigimu, autorių teisėje galioja bendrasis principas, kad kūriniai gali būti naudojami tik su autoriaus ar jo įgalioto atstovo ar teisių turėtojo leidimu, išskyrus tiesiogiai teisės aktuose numatytas išimtis. Tokios išimtys gali būti numatomos ir taikomos tik tokiu atveju, jeigu rėmimasis jomis atitinka visus „trijų pakopų taisyklės“, įtvirtintos Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, reikalavimus: a)  nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų; b) neprieštarauja įprastam kūrinių naudojimui; c) gali būti taikoma tik teisės aktuose numatytais atvejais.

     

    „Kalbant apie tekstų ir duomenų gavybos išimties taikymą DI, neabejotinai reikalinga įsivertinti, ar toks interpretavimas tikrai atitinka bendruosius ir kertinius autorių teisių principus. Mūsų nuomone, DI tiesiogiai konkuruoja su įprastu autorių kūrinių panaudojimu, turi ir ateityje tik dar daugiau turės įtakos autorių gaunamų užsakymų kiekiui, atitinkamai turės tiesioginės įtakos ir autorių gaunam atlygiui. Vadinasi, kūrinių naudojimui DI įrankiuose turėtų galioti bendrieji principai, numatant autoriams teisingą ir proporcingą atlyginimą. Taip pat, ką akcentavo ir SAA savo pateiktoje pozicijoje, derinant Skaitmeninės direktyvos formuluotes dėl tekstų ir duomenų gavybos DI technologija net nebuvo minima ir minėtos direktyvos priėmimo metu DI technologijos dar nebuvo naudojamos tokia apimti ir mastu, kokį turime šiandien“, – aiškina L. Baškevičienė.

    LATGA direktorė akcentuoja, kad, nepaisant pateiktų konstruktyvių argumentų, Europos Komisija atsakė į SAA išdėstytus nuogąstavimus nurodydama, kad tekstų ir duomenų gavybos išimtis kūrinių naudojimui DI įrankiuose vis tik turėtų būti taikoma, o jeigu autoriai nenori, jog jų kūriniai būtų naudojami DI įrankiuose, jie turėtų pateikti nesutikimus.  Kai kurios autorių teisių bendrijas vienijančios organizacijos teigia, kad vis tik šiame etape turime susitaikyti su tomis taisyklėmis, kurias turime, ir tokia Europos Komisijos nuomone, kokią ji išreiškė, bei laikytis pozicijos, kad tik autoriai, pateikę nesutikimą dėl jų kūrinių panaudojimo DI apmokymui ir turinio generavimui galės reikalauti atlyginimo už jų kūrinių, jei jie nebus pašalinti, naudojimą DI apmokymui ir turinio generavimui. Susipažinus šiomis pozicijomis vienas iš pirmųjų klausimų, kuris kyla, – kaip autoriui praktiškai tokią teisę įgyvendinti? Šiuo metu galiojanti LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) (222 straipsnis dėl kūrinių naudojimo tekstų ir duomenų gavybos tikslais – aut. past.) nuostata, kuri yra Skaitmeninės direktyvos 4 str. perkėlimo į LR ATGTĮ rezultatas, numato: 1) Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Atgaminta medžiaga gali būti saugoma tiek laiko, kiek reikia tekstų ir duomenų gavybos tikslais; 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtinių teisių apribojimas taikomas tik tada, kai autorių teisių subjektai atitinkamomis priemonėmis (kompiuterio skaitomomis priemonėmis viešai internete prieinamo turinio atveju) aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tuos kūrinius.

    Turėtų išreikšti nesutikimą

    „Kaip matome, autoriai, nenorėdami, kad jų kūriniai būtų naudojami tekstų ir duomenų gavybos tikslais, turėtų pateikti nesutikimus „kompiuterių skaitomomis priemonėmis“, bet nėra aišku nei kam, nei kaip juos teikti, turint omenyje, kad daugybė autorių kūrinių jau ir taip yra panaudoti ir kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai visi DI įrankiai atsižvelgs į tokius nesutikimus ir juos nuolat seks. Pastaruoju metu pasigirsta informacijos apie iniciatyvas   kurti centralizuotas tokių autorių atsisakymų sistemas, bet kyla pagrįstų abejonių dėl jų veiksmingumo. Deja, bet Europos Komisijos pozicija atrodo yra orientuota tik į DI įrankių patogumą, aklą inovacijų vystymą, bet ne į visų pusių interesų balansą“, – sako L. Baškevičienė.

    Nepaisant tokios Europos Komisijos išdėstytos pozicijos, ji sako nenorinti tikėti, kad autoriaus interesų apsauga ir toliau išliks aklavietėje, juolab kad stebint autorių ar jų atstovų veiksmus JAV neatrodo, kad ir autorius tokia padėtis be išeities tenkina. Beje, jau ne vienas autorius kreipėsi į teismus dėl to, kad  jų kūriniai be leidimo buvo panaudoti DI įrankio apmokymo tikslais. Štai šių metų birželio mėnesį keletas JAV kuriančių autorių kreipėsi į teismą dėl to, kad ChatGPT kūrėja „OpenAI“ įrankio apmokymui panaudojo daugiau nei 300 tūkst. knygų, kurios buvo patalpintos nelegaliose „šešėlinėse“ bibliotekose internete, neteisėtai skelbiančiose autorių teisių saugomą turinį. Kitas panašus atvejis – 2023 m. liepos mėnesį komikė ir autorė Sarah Silverman su kitais keliais autoriais taip pat kreipėsi į teismą, teigdami, kad  kompanijos „OpenAI“ ir „Meta“, neturėdamos leidimo naudojo jų kūrinius DI intelekto apmokymui, ir kaip įrodymą pateikė savo kūrinių santraukas, kurias sugeneravo ChatGPT, kuris to neabejotinai negalėjo padaryti be viso knygos teksto. Ir tai yra tik keletas pavyzdžių iš vis didėjančio tokių atvejų sąrašo.

    Teisėtumo naudoti kūrinius DI įrankiuose klausimus teismuose kelia ir stambieji muzikos autorių teisių turėtojai. Štai „Universal Music Group“ šiais metais draugiškai kreipėsi į DI technologijas naudojančių įrankių kūrėjus, kuriems aktualus muzikos kūrinių naudojimas, su komerciniu pasiūlymu dėl jų atstovaujamų autorių kūrinių naudojimo. Tačiau pasitaikė ir tokių DI įrankių kūrėjų, kurie nesutiko su „Universal Music Group“ siūloma bendradarbiavimo forma, tad „Universal Music Group“ kartu su kitais ieškovais nusprendė savo interesus ginti teisme dėl kūrinių, į kuriuos teisės jiems priklauso, naudojimo „Anthropic“ priklausančiame DI įrankyje, o siekiama prisiteisti suma siekia dešimtis milijonų dolerių.

    „Nors dar neturime galutinių teismų sprendimų, aiškaus teisinio reguliavimo ir jo oficialaus aiškinimo, vis tik norėtųsi tikėti, jog autorių kūrinių panaudojimo DI įrankių apmokymui ir turinio generavimui klausimas bus išspręstas ir aiškinamas ta linkme, kad būtų pasiektas balansas tarp autorių interesų ir technologijų plėtros. Šiuo metu aktyviai sekame tiek Europos Sąjungos institucijų, tiek didžiųjų autorių teisių bendrijų pasaulyje ir Europoje veiksmus, laukiame DI Akto galutinių formuluočių bei gairių, kuriomis būtų galima remtis sprendžiant kūrinių panaudojimo DI įrankiuose valdymą ir administravimą ir sieksime priemonių, kurios kuo labiau atlieptų mūsų autorių interesus, efektyvaus įgyvendinimo“, – sako LATGA vadovė L. Baškevičienė.

    Visos LATGA aktualijos tavo el. pašte

    Prenumeruok naujienlaiškį.