LATGA edukuoja: atsakome į rašytojo Rimanto Kmitos klausimus

Tęsiame įrašų apie  mūsų veiklą ir autorius ciklą „LATGA edukuoja“. Šį kartą savo pastebėjimus autorių teisių tema išsako ir klausimus užduoda mūsų narys, rašytojas Rimantas Kmita.

– Neretai kreipiuosi į LATGA įvairiais klausimais ir ne tik dėl savo kūrinių teisių, bet ir rašydamas, nes tenka cituoti, remtis kitais tekstais, o grožinėje kūryboje citatų nepridėsi, tad kyla įvairių situacijų. Todėl mane LATGA edukuoja gana dažnai. Bet iki šiol nebuvo progos užduoti klausimo, kuo vadovaudamiesi skiriate skirtingas autorystės formas, kodėl vienas saugote, ginate, administruojate, o kitų – ne? Tarkime, moksliniams tyrimams vienas iš keliamų reikalavimų yra darbų originalumas. To siekia ir absoliuti dauguma rašytojų, dramaturgų, dainų tekstų kūrėjų. Kodėl mano parašyta pjesė apie Salomėją Nėrį būtų LATGA objektas, o monografija apie ją ar net koks taikomasis leidinys mokyklai – jau nebe? Ir galutinis klausimas, kuris užgniaužia gerkles filologams ir filosofams, – kas yra autorius?

– Dėkojame Rimantui už klausimus ir pirmiausia atsakome į antrąją dalį – kas yra autorius. Gal tiksliau pamėginsime išaiškinti, kas Lietuvoje laikomi autoriais.  LR Autorių teisių ir gretutinių teisių (ATGTĮ) įstatymas aiškiai apibrėžia, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo. Taip pat įstatyme yra naudojama sąvoka „autorių teisių subjektas“, kuri yra platesnė ir skirta paaiškinti, kas gali turėti teises į kūrinius. Autorių teisių subjektu yra laikomas „autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).“

Grįžtant prie pirmosios klausimo dalies – tai, kas laikoma kūriniais ir autorių teisių objektais, yra išvardinta ATGTĮ. O mes, LATGA, Lietuvos autorių bei užsienio autorių teises administruojame pagal ATGTĮ, tad LATGA veiklos ribos ir funkcijos yra labai aiškiai apibrėžtos teisės aktų nuostatomis, asociacijos įstatais ir kitais vidaus dokumentais.

Administruodami autorių teises mes taip pat atsižvelgiame į tam tikrų kūrinių rūšių naudojimo specifiką, kitų šalių autorių kolektyvinio administravimo patirtį bei praktinius aspektus.

Skirtingų rūšių kūriniai dažnai ir naudojami skirtingais būdais. Tam tikrų kūrinių panaudojimo būdų nėra galimybės kolektyviai administruoti dėl per eilę metų susiklosčiusios praktikos atitinkamoje srityje (pavyzdžiui, knygų leidybos santykiai) arba dėl labai ribotų galimybių atsekti kūrinių panaudojimą. Taip ilgainiui susiklostė situacija, kad tam tikri kūriniai ir jų panaudojimo būdai yra administruojami per LATGA, o dėl kitų kūrinių panaudojimo būdų leidimus turi duoti pats autorius ar jo teisių perėmėjas.