Naujienos

Naujienos

Teatre (ne)viskas galima

2018 11 19

Beveik tris dešimtmečius Lietuvos autorių teises ginanti asociacija LATGA administruoja įvairių meno sričių kūrėjų turtines teises – muzikos, audiovizualinių (kino), vizualinių, dramos. Kad ir kaip būtų keista, pastaroji sritis – viena problematiškiausių. Apie dramos kūrinių naudojimo subtilybes bei dažniausiai pasitaikančius autorių teisių pažeidimus kalbamės su naująja asociacijos LATGA Dramos poskyrio vadove Evelina Brusokaite.

 

Kada buvo įsteigtas Dramos poskyris ir kodėl?

1994 m. gruodžio 14 d. Lietuva tapo Berno konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ nare. Ši konvencija numato dramos bei muzikinių dramos kūrinių autorių teisių apsaugą. Dar prieš tai, 1992 m., asociacija LATGA tapo CISAC (Tarptautinės autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijos) nare. Su konfederacijos narėmis buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys dėl dramos ir muzikinių dramos kūrinių administravimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Atsiradus teisiniam pagrindui ir pasirašius sutartis dėl tarptautinio bendradarbiavimo buvo įsteigtas Dramos poskyris.

 Tuometinė Dramos poskyrio vadovė ir jo įkūrėja buvo Irena Konopackienė. Ji asociacijoje dirbo net 24-erius metus. Jos indėlis į dramos ir muzikinių dramos kūrinių autorių teisių srities administravimą ir visą Asociacijos veiklos kūrimą yra neįkainojamas. Mane visada žavėjo Irenos pagarba autoriui, jo kūrybai, tas nuoširdus noras kovoti už autorių teises ir smulkmeniškas atsidavimas kiekvienai detalei. Džiaugiuosi galėjusi mokytis iš jos.

 Ar visose šalyse dramos kūrinių autorių teisės administruojamos taip pat kaip Lietuvoje? Galbūt yra šalių, kuriose autoriai priversti savo teises ginti patys, nes kolektyvinio administravimo bendrijos tuo neužsiima?

Asociacija LATGA yra daugiafunkcė organizacija, administruojanti įvairių meno sričių autorių teises: muzikos, dramos, audiovizualinių ir vizualinių kūrinių, taip pat surenkame kompensacinį atlyginimą už knygų panaudą bibliotekose bei už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu. Tokių daugiafunkcių bendrijų tiek Europoje, tiek visame pasaulyje yra nedaug, paprastai jos skyla į atskiras muzikos, dramos ar audiovizualinių kūrinių

bendrijas. Tačiau tas daugiafunkciškumas užtikrina efektyvesnį autorių teisių administravimą, ypač jeigu autorius yra įvairių meno sričių atstovas. Tokiose valstybės kaip Estija, Vokietija, Didžioji Britanija ar Jungtinės Amerikos Valstijos dramos ir muzikinių dramos kūrinių autorių teises administruoja privačios agentūros, atskiri agentai ar leidyklos.

 Kada pasaulyje pradėtos ginti dramos kūrinių autorių teisės?

Dramos autorių teisių atsiradimo pradininku yra laikomas Pierre’as Beaumarchais, pjesių „Sevilijos kirpėjas“ ir „Figaro vedybos“, vėliau tapusių ir garsių operų libreto pagrindu, autorius. XVIII a. kūręs dramaturgas sunkiai galėjo išgyventi iš gaunamo honoraro, kurį mokėdavo teatrai už pjesių statymą. Su panašia situacija susidūrė ir kiti to laikotarpio dramaturgai. Tuo metu teatras buvo labai populiari aukštuomenės pramoga, lankomumas buvo didelis, kitaip tariant, teatrai klestėjo. Tą matydamas P. Beaumarchais negalėjo susitaikyti su tokia situacija ir nusprendė kovoti už dramaturgų teises. Jis paragino visus žinomiausius prancūzų dramaturgus priešintisir visus metus nerašyti jokių naujų pjesių. Tokia situacija, žinoma, greitai paveikė teatrus, lankytojai reikalavo naujų spektaklių, teatrai jų pasiūlyti negalėjo, pradėjo katastrofiškai mažėti pajamos ir teatrams nebeliko nieko kito, kaip tik pradėti derėtis su dramaturgais. Po šio streiko ne tik buvo padidinti dramaturgams mokami honorarai, bet pirmą kartą istorijoje atsirado ir autorinis atlyginimas nuo spektaklio pajamų už viešą kūrinio atlikimą.

 Kaip šiais laikais tas atlyginimas skaičiuojamas?

Asociacijos LATGA autorinio atlyginimo tarifai už dramos ir muzikinių dramos kūrinių viešą atlikimą originalaus dramos kūrinio autoriui nustato 10 proc. dydžio autorinį atlyginimą nuo spektaklio pajamų. Jeigu tai verstinis dramos kūrinys, vertėjui priklauso 4 proc. dydžio autorinis atlyginimas nuo spektaklio pajamų, nebent užsienio autoriaus išduotoje licencijoje yra autorinio atlyginimo už kūrinio panaudojimą apribojimų. Autoriui, pagal kurio kūrinį yra daroma inscenizacija ar adaptacija, priklauso 6 proc. dydžio autorinis atlyginimas nuo spektaklio pajamų. Originalios operos kompozitoriui priklauso 8 proc. nuo operos pajamų, o libreto autoriui – 3 proc. Kitoks procentų pasiskirstymas, jeigu opera statoma kito kūrinio motyvais, arba kurios libretas išverstas. Visus autorinio atlyginimo tarifus galima rasti mūsų tinklalapyje www.latga.lt.

 Gal galite išvardinti visas savo veiklos sritis – juk ne tik atlyginimą autoriams skaičiuojate?

Mūsų poskyrio tikslas – užtikrinti teisingą autorių kūrinių naudojimą draminiuose pastatymuose. Mes administruojame dramos ir muzikinių dramos kūrinių autorių teises: dramaturgų, inscenizacijos ar adaptacijos autorių, libreto autorių, choreografų, vertėjų, kompozitorių, kuriančių muziką operoms, baletams, miuziklams ir dramos spektakliams, taip pat spektaklio scenografijos ir kostiumų autorių bei režisierių. Taip pat sudarome sutartis su teatrais dėl atstovaujamų autorių kūrinių viešo atlikimo, surenkame ir paskirstome autorinį atlyginimą autoriams už jų kūrinių viešą atlikimą. Negana to, konsultuojame autorius ir teatrus autorių teisių klausimais, tarpininkaujame gaunant užsienio autorių licencijas statyti jų kūrinius Lietuvos teatruose. Taip pat išduodame licencijas užsienio teatrams, norintiems statyti lietuvių autorių kūrinius, kolektyviai administruojame autorių kūrinių viešą atlikimą kultūros centruose, spektaklių įrašų transliacijas televizijoje, paskirstome kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais dalį, tenkančią dramos ir muzikinių dramos kūrinių autoriams.

Ką reikėtų žinoti pagrindiniams dramos kūrinių naudotojams – teatrams?

Jeigu teatras ar kitas kūrinių naudotojas nori naudoti lietuvių autoriaus dramos kūrinį, pirmiausia reikėtų gauti asmeninį autoriaus sutikimą. Jeigu autorius yra asociacijos LATGA narys, reikia kreiptis į mus dėl turtinių teisių suteikimo. Dėl užsienio autorių dramos kūrinių naudojimo į mus reikėtų kreiptis kuo anksčiau. Gavę užklausą, atliekame paiešką pasauliniame kataloge ir informuojame, ar galime tarpininkauti arba atstovauti konkrečiam autoriui dėl pageidaujamo kūrinio panaudojimo. Statant užsienio autoriaus dramos kūrinį reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir kūrinio vertimo autoriaus leidimu. Leidimais ir licencijomis reikia rūpintis dar prieš pradedant statyti spektaklį, kad vėliau netektų spektaklio atšaukti.

 Ar dažnai susiduriate su autorių teisių pažeidimais?

Su pažeidimais susiduriame praktiškai kasdien. Pavyzdžiui, visai neseniai vienas teatras be autoriaus sutikimo paruošė adaptaciją, kurioje buvo naudojami poezijos kūriniai. Negana to, pasirodė, kad teatro darbuotojai patys sukūrė personažą pagal poezijos kūrinių autoriaus tapatybę. Apie tai sužinojęs autorius kategoriškai nesutiko su tokiu jo kūrinių ir tapatybės panaudojimu. 

 Dažnas atvejis, kai teatras, gavęs licenciją statyti pjesę, ją iškarpo, sukeičia scenas, trumpina, perdirba, dar prideda savo dramaturgijos. Taip elgtis negalima – visus pakeitimus būtina derinti su dramos kūrinio autoriumi arba jo teisių paveldėtojais, nes toks savavališkas kūrinio keitimas yra autoriaus teisės į kūrinio vientisumą pažeidimas. Kartą sulaukiau tokio komentaro: „Jūs žinot, kas yra šis režisierius, jis gali daryti ką nori.“ Na, gyvenime gal jis ir gali elgtis kaip nori, bet tik ne su kitų autorių intelektine nuosavybe.

 Pasitaiko atvejų, kai vaidybos, režisūros studijas baigę jaunieji menininkai nežino, kad naudojant kito autoriaus kūrinį reikalingas to autoriaus sutikimas. Jie teisinasi, kad universitete jokių leidimų nereikėjo. Taip, tuomet  nereikėjo, nes mokomaisiais tikslais kūriniai gali būti naudojami be autoriaus sutikimo, tačiau kai jie yra statomi ir atliekami viešai, o juolab uždirba pajamas, autoriaus leidimas ir mūsų licencija yra būtini. Tai jau yra komercinis kūrinio panaudojimas. 

 Ir kaip elgiatės tokiose situacijose?

Visas iškilusias situacijas bandome spręsti pamokymų, pastabų, diskusijų keliu. Jeigu susikalbėti nepavyksta, tuomet rašome pretenziją. Jeigu į ją kūrinių naudotojas neatsižvelgia, kreipiamės į teismą. Vis dėlto galiu pasidžiaugti, kad daugelį konfliktų tarp autorių ir naudotojų pavyksta išspręsti taikiai.

 Visą tekstą rasite lapkričio 15 d. leidinyje „7 meno dienos“ ir šioje nuorodoje:https://bit.ly/2A2WBZd 

Parengė Jurgita Kviliūnaitė

Nuotraukos Mildos Juknevičiūtės