Susipažinkite: kompozitorius Kristupas Bubnelis

Norime supažindinti su dar vienu talentingu LATGA asociacijos nariu, tarptautinio Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso nugalėtoju Kristupas Bubnelis.  Šiam jaunam kompozitoriui esame skyrę dalinį finansavimą, kad sukurtų stambios formos kūrinį šv.Kristoforo orkestrui. Dalijamės Kristupo mintimis apie kūrybą, įkvėpimą ir darbo principus.

– Kaip atrodo tavo kūrybos procesas, kaip gimsta kūriniai?

– Nors šiuolaikinės muzikos praktikoje kartais vartojamas epitetas „stalo kompozitorius“, savo kūrybinėje praktikoje visgi stengiuosi pradėti nuo instrumento ir atlikėjų. Rašydamas įvairioms sudėtims iš pradžių gilinuosi į fizinius instrumentų parametrus, ieškau naujų raiškos būdų bei technikų. Improvizacijų su atlikėjais metu kristalizuojasi faktūros, kol galiausiai grįžtu prie pieštuko ir popieriaus arba notografinės programos ir komponuoju.

– Kas tave įkvepia kurti?

– Manau, kad tai, kas vadinama įkvėpimu, iš tiesų yra kūrybinis pagreitis, įgyjamas kūrybinio proceso metu. Tai atradimo džiaugsmas, kuomet racionalaus proto ir intuicijos sandūroje priimami kompoziciniai sprendimai. Kai kuriais atvejais pirminį impulsą gali sukelti ir geras literatūros kūrinys, atlikėjas ar dar kiti veiksniai.

– Kokia yra geriausia tavo darbo dalis?

– Geriausia dalis ir yra tas kelias arba trajektorija, kuomet negali nuspėti baigties. Mane greičiau domina žaidimo elementas, o ne baigtiniai pavidalai. Jei neklystu, Leonardas Bernsteinas yra pasakęs, kad kūriniai ne užbaigiami, o paliekami. Kita vertus, maloni darbo dalis yra ir repeticijos su atlikėjais, kurių metu atsiranda visai netikėti posūkiai, niuansai, praturtinantys kūrinį.