J.Basanavičiaus g. 4B, LT-01118
Ukrainos autorių atstovas: Europa daro tik 20 proc. to, ką nuveikia Lietuva

2022 m. birželio 24 d.

Ramūno Danisevičiaus nuotr.

Asociacija LATGA neseniai organizavo diskusiją, kurioje kalbėta apie pagalbos Ukrainos kūrėjams priemones. Lietuvoje LATGA kvietimu svečiavęsis Ukrainos autorių teisių ir gretutinių teisių organizacijos UACRR vadovas Valerijus Charčyšynas, praėjusią savaitę su savo grupe „Druga Rika“ surengęs pasirodymą specialiame „Kultūros nakties“ renginyje „LATGA Autorių namai“, neslėpė, kad Ukrainos menininkų padėtis yra labai sudėtinga ir dėkojo Lietuvai už visokeriopą pagalbą.

Diskusijoje be svečio iš Ukrainos dalyvavo Lietuvos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Renginių industrijos asociacijos valdybos narys Gediminas Jaunius, LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas. Diskusiją moderavo LATGA direktorė, Europos autorių bendrijų konfederacijos GESAC Tarybos narė Laura Baškevičienė.

Pirmiausia L.Baškevičienė svečiui trumpai papasakojo apie situaciją Lietuvoje – pasidžiaugė, kad  nemažėja žiūrovų srautai į Ukrainos muzikantų ir kitų meno sričių atstovų pasirodymus, kad teatrai rusų kūrinius išbraukia iš savo repertuarų, kad net komerciniai TV kanalai ir radijo stotys rusiškus kūrinius keičia ukrainietiškais be didelių prašymų ir raginimų.

Kol Europa šneka, Lietuva daro

„Neseniai viešėjau Briuselyje, Europos parlamente ir Europos komisijoje, kur susitikau su svarbiais žmonėmis, tai dabar turiu su kuo palyginti. Briuselyje girdėjau daug palaikymo žodžių, bet kažkokių svarbių žinių apie pagalbą ten neišgirdau. O čia, Lietuvoje, tų žodžių nebuvo daug, bet gavome konkrečią pagalbą (Asociacija LATGA Ukrainos autorių bendrijai prieš kelis mėnesius pervedė 50 tūkst. Eur, taip pat sustabdė bendradarbiavimą su Rusijos ir Baltarusijos autorių organizacijomis) ir dar buvo surengtas palaikymo koncertas. O kalbant bendrai, apskritai Europa daro tik 20 proc. to, ką daro Lietuva“, – sakė V.Charčyšynas (Valeryi Kharchyshyn).

L.Baškevičienės paklaustas apie tikrąją padėtį Ukrainos kultūros lauke, svečias sakė, kad dabar tiesiog mėginama adaptuotis prie naujos realybės. „Ką daro daugelis menininkų, pramogų verslo atstovų, tai tiesiog dirba savo darbą, o už tai gautas lėšas aukoja Ukrainos armijai arba skiria pagalbai nukentėjusiems nuo karo. Ukrainoje nesaugu, tad daugiausiai visi važiuoja į Europą. Mes labai dėkojame Lietuvai ir likusiai Europai, kad atlaiko mūsų muzikantų ir kitų sričių autorių antplūdį. Mes tikimės, kad dar nepabodome. Galinčių atvykti (kai kurie yra fronte, todėl negali) yra gerokai daugiau nei jūs jau matėte pasirodančių savo šalyje“, – sakė UACRR vadovas ir grupės „Druga Rika“ lyderis.

Kalbėdamas apie autorių padėtį, V.Charčyšynas neslėpė, kad dėl didelės korupcijos šalyje autorių organizacijai vykdyti savo veiklą nebuvo lengva ir iki karo. „Ukrainietiški korupcijos mąstai mums ilgą laiką pastojo ir kelią į Europos sąjungą, ji trukdė visiems funkcionuoti normaliai. Korupcija iš dalies kalta ir dėl karo. Tikėdamasis ją nugalėti bent jau kolektyvinio autorių teisių administravimo srityje, nusprendžiau kandidatuoti į autorių bendrijos tarybą, o paskui pradėjau vadovauti šiai organizacijai. Teko pasamdyti visiškai naujus žmones ir sistemą kurti iš naujo. Iki tol autoriai negaudavo pinigų net už kūrinių transliacijas per TV bei radiją ir užsidirbti galėjo tik iš užsienio platformų. Kaip nebūtų paradoksalu, kažkuria prasme karas mums padėjo paspartinti pokyčių kolektyvinio teisių administravimo sistemoje procesus. Įdomu tai, kad per karą patriotiškai nusiteikusios radijo ir televizijos stotys ėmė noriai pasirašinėti sutartis ir mokėti autorinį atlyginimą. Bet vis dėlto dabar mes galime egzistuoti ir mokėti atlygį autoriams tik dėl kitų šalių autorių organizacijų pagalbos“, – pasakojo jis.

Nuo stipendijų iki kultūros didesnės sklaidos

Kultūros viceministras V.Gasparavičius atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje apsistoję yra apie 1000 ukrainiečių, vienaip ar kitaip susijusių su meno pasauliu, į šį skaičių įeina ir žurnalistai.

Viceministras svečiui papasakojo apie jau nuveiktus darbus – apie 1800 Eur siekiančias stipendijas iš Lietuvos kultūros tarybos Ukrainos menininkams, bendradarbiaujantiems su Lietuvos kultūros institucijoms, apie bendrų projektų finansavimų.

„Taip pat noriu priminti, kad mūsų ministerijos svetainėje galima rasti sąrašą kultūros organizacijų, kurios mato galimybes įdarbinti ukrainiečius – muzikantus, šokėjus, kitų sričių profesionalius menininkus“, – pasakojo viceministras V.Gasparavičius.

Jis taip pat akcentavo, kad visos valstybinės kultūros įstaigos maloniai kviečia lankytis pabėgėlius iš Ukrainos nemokamai, organizuojama daug ukrainiečių vaikams skirtų renginių.

Viceministras taip pat akcentavo, kad Lietuvos kultūros ministerija aktyviai palaiko Ukrainos poziciją dalyvaudama įvairiuose tarptautiniuose forumuose, kuriuose kalbama apie rusų kultūros boikotą ir apie Ukrainos kultūros išsaugojimą ir pagalbą jos kūrėjams.

LRT generalinės direktorės pavaduotojas G.Oganauskas pasakojo, kad nacionalinio kanalo darbas karo akivaizdoje vyko ir toliau vyksta keliomis kryptimis. „Pirmoji kryptis buvo kuo operatyviau ir aiškiau informuoti, kas vyksta Ukrainoje, pasienyje su Lenkija. Dėl šios priežasties perdėliojome turinį, kad būtų kuo daugiau informacinių laidų, kvietėme daug ekspertų. Antroji kryptis – eterio suteikimas visokioms iniciatyvoms ir organizacijoms, remiančioms Ukrainą. Taip pat stengėmės palaikyti Ukrainos nacionalinį transliuotoją, skleidžiant jų platinamą informaciją pasauliui retransliuojant mūsų tinklapyje, tiek platinant informaciją anglų kalba, tiek suteikiant techninę pagalbą. Na, o kalbant apie kultūrinį palaikymą, tai stengiamės daugiau pasakoti apie Ukrainos šalies istoriją ir kultūrą, radijo stotyse groti daugiau ukrainietiškos muzikos, o per TV rodyti daugiau vaizdo klipų ir koncertų“, – pasakojo G.Oganauskas.

Renginių industrijos asociacijos valdybos narys G.Jaunius atkreipė dėmesį, kad pagalba Ukrainos kultūrai ir jos atstovams vyko dviem etapais. „Pirmiausia vyko mobilizacija – reikėjo greitai reaguoti. Kaip tik artėjo Lietuvos balso finalas, galvojome, ar daryti renginį, ar ne. Galiausiai pakvietėme renginyje dalyvauti Jamalą ir finalas tapo viena pirmųjų palaikymų akcijų, nes už pinigai už telefoninius balsus buvo nukreipti į Ukrainą remiančias organizacijas. Iš tiesų tos ukrainietiškos muzikos pas mus labai padaugėjo, mums jau visiškai nekeista išgirsti ukrainietiškai dainuojant bet kur. Tai tarsi nauja realybė, su kuria apsipratome. Todėl mes, organizatoriai, dabar galvojame, kaip padaryti, kad to „apsipratimo“ būtų mažiau ir ta muzika mus toliau žadintų veikti, nepamirštant, kas vyksta Ukrainoje“, – kalbėjo G.Jaunius.

Diskusijai baigiantis, pagrindinis jos svečias, Ukrainos autorių bendrijos UACRR vadovas V.Charčyšynas pacitavo mūšyje žuvusio aktyvisto Romano Ratušno laišką: „Sudeginkite Rusijos subkultūrą. Sudeginkite savyje visus vaikystės prisiminimus, susijusius su sovietiniais laikais. Deginkite santykius su artimaisiais ar draugais iš „kitos“ pusės, su visais, kurie yra Rusijos subkultūros nešėjai. Priešingu atveju ji (Rusijos subkultūra) jus sudegins.“

Visą diskusiją galite pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=avY1q3LrArk

Pasidalinkite naujiena