LATGA Autorių namai

„LATGA Autorių namai“ – kultūra besidomintiems vilniečiams ir miesto svečiams skirtas nemokamas tarpdisciplininis renginys, kurį jau trečius metus iš eilės organizuoja Asociacija LATGA, siekdama atskleisti Lietuvos autorių kūrybos potencialą. Autoriai ne tik pristato jau žinomus savo ar kolegų kūrinius, bet ir realiu laiku kuria, improvizuoja, bendradarbiauja vieni su kitais, siekdami padovanoti žiūrovams netikėtą įvairiausių vaizdų ir garsų kupiną reginį didžiulėje, kelių aukštų namą primenančioje scenoje. Planuojama, kad renginys vyks birželio 7 d. toje pačioje vietoje – Vingrių skvere.

„LATGA Autorių namų virtuvė: sėkmės receptai“ – autoriams skirta jaukių laisvos formos renginių-virtuvinių pašnekesių serija. Šių renginių metu žinomi mūsų autoriai su kolegomis dalijasi kūrybos paslaptimis bei patirtimi, o mūsų specialistai ir teisininkai supažindina su autorių teisių srities aktualijomis ir atsako į rūpimus klausimus. Visi šie renginiai vyksta LATGA salėje ir yra nemokami, tačiau būtina registracija.

© LATGA, 2023

LATGA Autorių namai 2024

„LATGA Autorių namai“ jau birželio 7–8 d. vyks Vingrių skvere.

Akimirkos iš praėjusių renginių

Per „Kultūros naktį“ Vingrių skvere išdygęs keistas statinys – „LATGA Autorių namai“ ­– tapo smagia staigmena naktinėti po Vilnių išsiruošusiems vilniečiams ir miesto svečiams. Prie namo be stogo ir sienų, kuriame pakaitomis savo kūrybą ir jos procesus demonstravo per 40 įvairių sričių autorių, nuolat vingiavo didžiulė kultūrai neabejingų miestiečių eilė. Patekusieji į namą ne tik stebėjo pasirodymus, bet ir patys dalyvavo juose.

„Kultūros nakties“ maratono dalimi tapęs interaktyvus tarpdisciplininis renginys buvo įspūdinga per 6 tūkst. Lietuvos autorių vienijančios Asociacijos LATGA dovana 700-ąjį miesto gimtadienį švenčiančiam Vilniui. Netoli MO muziejaus iškilusi beveik 12 m aukščio sudėtingos konstrukcijos „LATGA Autorių namų“ scena tapo traukos vieta tūkstančiams žmonių, kurių neišgąsdino net ir staiga prapliupęs lietus.

Nekantriausi žiūrovai į Autorių namų vidų prašėsi dar renginiui neprasidėjus, o namų durys simboliškai atidarytos renginio ekranuose pradėjus rodyti lietuviškus muzikinius vaizdo klipus. Abiejuose ekranuose visą vakarą buvo galima stebėti vaizdus iš dūzgiantį bičių avilį primenančio namo, o veiksmą trijuose jo aukštuose sekė daugybė kamerų. Vis dėlto daugelis vilniečių ryžosi stovėti eilėse, kad veiksmą galėtų stebėti savo akimis, o ne ekrane.

 

Lietus išbaidė trumpam

Pirmoji į pirmo aukšto sceną lipo Rūta Loop pasivadinusi muzikos autorė Rūta Žibaitytė, kuri čia pat scenoje pasinaudoma loopstation efektų pedalu sumaniai miksavo lietuvių liaudies dainas bei rytietiškų melodijų motyvus. Tuo pat metu savo darbą „Nusiėmimas“ šiame aukšte pradėjo kurti Nacionalinės premijos laureatė, dailininkė Eglė Ridikaitė. Antrame aukšte įsitaisė dailininkų draugijos „Ak tas piešimas“ nariai, kelias valandas kantriai piešę pačių atsivestus modelius – vyrą ir moterį. Trečiame aukšte įsikūrė teatro gildijos atstovai Gytis Ivanauskas ir Aleksandras Špilevojus. Pastarasis pradėjo net 7 valandas trukusį pasirodymą „Tvanas“, kurį inspiravo nesenas įvykis karo siaubiamoje Ukrainoje – Kachovkos užtvankos tragedija. Dramaturgas, režisierius ir aktorius A.Špilevojus ryžosi pasakoti istoriją, kurią koreguoti galėjo ir į 3 aukštą nepabijoję užkopti žiūrovai, jo pasakojimo klausęsi belaidėse ausinėse. Choreografas ir aktorius G.Ivanauskas žiūrovus stebino lėtais judesiais – savo pasirodymą „Kelionė“ jis kūrė remdamasis japoniško buto šokio tradicija.

Pirmame aukšte Rūtą Loop scenoje, šalia kurios buvo galima jaukiai įsitaisyti sofose, foteliuose ar krėsluose, pakeitė menininkas Žygimantas Kudirka, pristatęs naują programą, kurią prieš tai buvo rodęs tik užsienyje. Ir už Lietuvos ribų puikiai vertinamas menininko pasirodymas buvo prisotintas poezija bei muzika ir paįvairintas paties sukurtomis vizualizacijomis. Po jo pasirodymo kitoje scenos pusėje poetinę estafetę pratęsė Aušra Kaziliūnaitė, kuriai talkino saksofonininkas Kornelijus Pukinskis.

O po to prasidėjo tikri burtai – magiško menininkės Agnės Gintalaitės ir muzikos autorės Miglės Vilčiauskaitės-Migloko pasirodymo „Buitinis šamanizmas: vidinio vaiko pažadinimas“ pirmoji dalis, itin įtraukusi LATGA Autorių namų svečius – žiūrovus, ir, pasak pačių menininkių juokelių, prišaukusi lietų. Itin stiprus lietus pliūptelėjo, kai šis šeimyninis menininkių duetas (A.Gintalaitė yra M.Vilčiauskaitės teta) sceną užleido Šeiko šokio teatrui, pristačiusiam vieną sėkmingiausių savo spektaklių „Pareiškiu Brandir“.

Vis dėlto lietus renginio nesugadino – vos jam pasibaigus žiūrovai vėl rikiavosi į eilę, kuri nustojo formuotis tik pačioje renginio pabaigoje.

Į sceną vėl grįžo šamanės Agnoko ir Migloko (taip jos šmaikščiai prisistatė savo video). Vėliau vėl sekė poezija, kurią pristatė žinomų poetų Mariaus Buroko ir Jurgitos Jasponytės pora. Jų pačių ir ukrainiečių poetų eiles muzikaliai nuspalvino nepakeičiamas multiinstrumentalistas ir muzikos autorius Saulius Patreikis. Pastarasis muzikantas namų svetainę primenančioje scenoje liko ir per Jurgos Šeduikytės pasirodymą. Jurgai per pasirodymą dar talkino pianistas Kęstutis Pavalkis, vizualumo koncertui suteikė menininko Martyno Gedimino darbai.

Antrame aukšte tuo tarpu ėmė veikti fotografo Tomo Kaunecko Autorių fotostudija. Vos tik jam pradėjus darbą žiūrovai sustojo į milžinišką eilę, taip sustabdydami norinčiųjų patekti į namą srautą, todėl kurį laiką organizatorių prašymu buvo fotografuojami tik namų šeimininkai – įvairių sričių autoriai.

Žiūrovai tapo autoriais

Apie 22 val. pirmame aukšte pasirodymą pradėjo „Happyendless“, tuo pat metu darbą pradėjo ir broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Dvyniai leido žiūrovams kurti paveikslus patiems, o patys tuo metu užmerktomis akimis judino drobę, taip padėdami piešti.

Simboliška – kai iš trečiojo aukšto buvo pašalintas vandens perteklius, į jį savo pasirodymo „Tvanas“ grįžo tęsti A. Špilevojus. Kuriam laikui jame apsistojęs buvo ir Šeiko Šokio teatras, surengęs dar vieną pasirodymą.

Po elektroninės muzikos grupės „Happyendless“ pasirodymo su savo akustine programa žiūrovus linksmino šiauliečių roko grupė „Colours of Bubbles“. Vėliau juos pakeitė kompozitoriai Vygintas Kisevičius ir Paulius Kilbauskas, gyvai įgarsinę „Sidabrinę gervę“ trumpo metro filmų kategorijoje pelniusį režisieriaus ir operatoriaus Eitvydo Doškaus darbą „Čia buvo Vilnius“. Po filmo galima buvo pamatyti dramaturgės, režisierės ir aktorės Birutės Mar dokumentinio spektaklio „Mąstanti barako širdis“ pagal ukrainiečių moterų karo liudijimus ir Etty Hillesum dienoraščius ir laiškus iš nacių koncentracijos stovyklos) ištrauką, scenoje jai talkino folkloro dainininkė iš Ukrainos Halyna Kachior.

Kartu su jomis namą-sceną paliko ir žiūrovai, o tuo metu ekrane pradėti rodyti trumpametražiai filmai: „Automobilių stovėjimo aikštelė“ (rež. Jorė Janavičiūtė), „Baimė“ (rež. Antanas Skučas ir Julius Zubavičius), „Pieno baras“ (rež. Urtė Oettinger), „Patrikas“ ir „Look“ (abiejų rež. Meinardas Valkevičius).

Renginį organizavo LATGA komanda, o jai talkino režisierius Dalius Abaris. Užeiti į namą primenančią sceną buvo leidžiama tik ne jaunesniems nei šešiolikos metų žiūrovams.

„Labai dėkojame visiems daugiau nei 40 „LATGA Autorių namų“ eksperimento nepabijojusių ir puikiai pasirodžiusių renginio dalyvių, o taip pat itin kultūringiems ir mandagiems žiūrovams. Man atrodo, kad šiuo renginiu mes įrodėme, kokia svarbi visos kultūros grandis yra autoriai, kurie dažnai paslepiami už aktorių ir atlikėjų nugarų. Taip pat smagu, kad šįvakar autoriais pasijuto ir mūsų simboliniame name apsilankę žiūrovai, nepabijoję įsitraukti į interaktyvią veiklą“, – sako Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė.

Kūrybos teikiami džiaugsmai ir vargai, naujų technologijų (įskaitant ir dirbtinį intelektą) privalumai ir trūkumai, autorių teisių apsaugos problematika – šios ir daugybė kitų temų aptartos lapkričio 14 d. LATGA salėje vykusio jaukaus autorių pokalbio „Autorių namų virtuvė: sėkmės receptai su Andriumi Mamontovu“ metu. Šį rudenį 40 metų kūrybos sukaktį mininčiam ir koncertinį turą rengiančiam A.Mamontovui klausimų nepritrūko tiek pradedantys, tiek žinomi autoriai. Jam renginio metu už pasiekimus kūryboje įteiktas LATGA garbės ženklas „Ad Astra“.

Patys įdomiausi, jaukiausi ir atviriausi pašnekesiai dažniausiai vyksta virtuvėje. Ten su pačiais artimiausiais pasikalbame apie tai, kas mums rūpi, pasidalijame savo sėkmėmis ir nesėkmėmis. Ne vienas autorius yra prisipažinęs, kad namų virtuvė yra ir puiki vieta kurti, kai netikėtai aplanko Mūzos ir nesinori trukdyti namiškiams. Jų tarpe ir – A. Mamontovas, jau 40 metų rašantis dainas, kurios ne vieną kartą įkvėpė siekti savo svajonių ir neprarasti vilties net tamsiausiomis akimirkomis.

Pirmuoju jaukių virtuvinių autorių pašnekesių serijos dalyviu A. Mamontovas tapo neatsitiktinai – kas geriau apie sėkmės receptus gali papasakoti nei autorius, kurio dainos, muzika kinui ir teatrui tapo neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalimi? Nenuostabu, kad į susitikimą atskubėjo nemažas būrys kolegų, kurie aktyviai uždavinėjo klausimus žinomam autoriui.

Daugybės klausimų pirmoje renginio dalyje sulaukė ir LATGA komanda su direktore Laura Baškevičiene, Tarybos pirmininke Raminta Naujanyte-Bjelle (jai buvo patikėtos renginio moderatorės pareigos), teisininkėmis Radvile Bieliauskiene bei Justina Madatoviene priešakyje. Didelio dėmesio sulaukė ir LATGA nariams skirtos išmaniosios programėlės, kurioje jie gali registruoti kūrinius ir sužinoti informaciją apie LATGA surinktą atlygį, pristatymas.

Kokia gi virtuvė be maisto? Per pertrauką LATGA komanda savo svečius pakvietė pasivaišinti olandiškais blyneliais, kurių malonus kvapas nuo renginio pradžios maloniai kuteno nosis renginio dalyviams ir svečiams.

Senos dainos kelia emocijas

Renginio metu paaiškėjo, kad Andrius parašė tiek kūrinių, kad jau pats nežino tikslaus jų skaičiaus –LATGA komandos surinkta informacija apie kūrinius maloniai nustebino ir patį autorių. Jis manė sukūręs apie 300 įvairaus žanro kūrinių, o LATGA kūrinių registracijos duomenys atskleidė, kad kūrinių, kurių autorius ar bendraautoris yra A. Mamontovas, skaičius beveik siekia 500.

„Stengiuosi rašydamas dainas būti maksimaliai sąžiningas. Gal yra viena ar dvi dainos, kuriose neradau tinkamo žodžio ir panaudojau „ne tą“. Man dainos yra kaip nuotraukos, jos tarsi atspindi vieną ar kitą mano gyvenimo laikotarpį, kaip aš tuomet jaučiausi. Dabar gailėkis nesigailėjęs – jos jau yra“, – kolegų autorių paklaustas, ar yra parašęs kūrinių dėl kurių jam būtų gėda, juokavo Andrius.

Kaip jis reaguoja į prašymus koncertuose atlikti senas dainas? „Senos dainos nebūtinai yra geresnės, jos tiesiog turi tą papildomą nostalgijos krūvį ir žmonėms asocijuojasi su laiku, kurio jau nebėra. Natūralu, kad jas išgirsti gerbėjai nori labiau nei naujas. Dainas yra vis sunkiau rašyti, tu kažkuriuo momentu tarsi pradedi konkuruoti pats su savimi. To daryti, žinoma, nereikia. Tiesiog reikia labiau pagalvoti, ką nori pasakyti. Ir nebegalvoti apie tai, ar priims tą dainą, ar ne. Rašyti dainą reikia tada, kai nebegali to nedaryti, kai nebegali tylėti“, – patirtimi dalijosi šiuo metu koncertinį turą „Vienas“ po Lietuvą rengiantis dainininkas.

asak Andriaus, visi kurie kuria, susiduria su tam tikromis emocijų bangomis. „Būna momentų, kai esi prikaupęs kūrybai reikalingos emocinės medžiagos, idėjų, kurias tau norisi išsakyti, išreikšti, tačiau būna ir akimirkų, kai jauti tuštumą. Pastaroji pasitaiko po naujo albumo išleidimo, kažkokio didelio koncertinio turo. Jauti, tarsi tavo variklis dar sukasi, bet važiuoti niekur nebereikia. Tada kyla visokios liūdnos mintys, pavyzdžiui, pradedi mąstyti, ar iš tiesų esi sutvertas kūrybai. Kūryba iš esmės yra tavo išgyvenimų, patirčių pasakojimas. Nesvarbu, kas tai būtų – daina, šokis ar paveikslas. Menininkai nuo kitų žmonių tuo ir skiriasi, kad nori papasakoti tai, ką jaučia. Su menu nesusiję žmonės turbūt dažniau kreipiasi pas terapeutus“, – šypsodamasis kalbėjo žinomas autorius.

Jis patarė kitiems kūrėjams atsivėrus tuštumai nepulti į kraštutinumus, pavyzdžiui, imti vartoti svaigalus. Dainininkas akcentavo, kad savo dainas jis rašė būdamas blaivus. „Reikia išlaukti, išgyventi tuos tuštumos periodus. Kaip ir bet kurią kitą būseną, taip ir šią yra verta patirti. Nebūtų nakties, nežinotum, kas yra diena“, – sakė Andrius.

Nuskambėjus klausimui, ar yra susidūręs su rimtais iššūkiais, kalbant apie autorių teisių pažeidimus,  iš klausytojų salės pasigirdo A.Mamontovo dainos „Saulės miestas“ pavadinimas. „Tai turbūt garsiausiai nuskambėjusi istorija. Iki šios dienos sulaukiu klausimo, kas vis tik yra „Saulės miesto“ autorius. Egidijus Dragūnas vienu metu visuose savo interviu pasakojo, kad tai jo daina. Ar jis tai darė sąmoningai, ar jis pats ilgainiui patikėjo, kad ją sukūrė – mes to nesužinosime“, – juokėsi žinomas autorius.

Prabilęs apie autorių teises dainininkas susirinkusiems priminė, kad autoriai dažniausiai nukenčia ne nuo kolegų, bet nuo nesąžiningų prodiuserių, leidėjų: „Ypač anksčiau, dešimto dešimtmečio pradžioje, kai Lietuvoje šou verslas tik kūrėsi, leidėjai tikrai ne visada pasiūlydavo sąžiningas sutartis. Bet prieš 15 metų man pavyko su teisininkų pagalba tas sutartis nutraukti. Pamenu, kaip leidėjai žadėjo – išleisime albumą, apie tave visi sužinos, pasirašyk šitą „bendrą“ sutartį, visi tokias pasirašo. Tik bėgant metams supratau, kad tą „bendrą“ sutartį buvo būtina perskaityti. Visos mūsų, autorių, mintys sukasi tik apie kūrybą, o tie žmonės, kurie nori paveržti tavo pinigus, visąlaik galvoja tik apie tai, kaip tave apgauti, prisigalvoja visokių būdų. Kūrėjus, menininkus apkvailina dar ir dėl to, kad mes nesuprantame tų teisinių terminų. Mano patarimas – nepasirašyti sutarčių be patikimo, teisę išmanančio žmogaus konsultacijos, nebent patys studijuojate teisę ir kuriate tik laisvalaikiu.“

Pakvies ir kitų sričių autorius

Paklaustas ką mano dirbtinio intelekto (DI) sukeltus iššūkius, Andrius prisiminė bandymą sukurti idealią „eurovizinę“ dainą. „Galiausiai gavosi elementari švediško stiliaus „eurovizinė“ daina. Manau, kad visas tas dainas išanalizavęs žmogus irgi galėtų padaryti kažką panašaus ar net geresnio. Visi puikiai žinome, kad DI intelektas sudėlioja viską iš to, ką sukūrė žmogus. Girdėjau prognozių, kad ilgainiui ši situacija žmones paskatins sugalvoti ir sukurti tai, ko DI dar neturi savo bazėse“, – kalbėjo dainininkas.

Renginio pradžioje pristatydama organizacijos veiklą LATGA direktorė L. Baškevičienė taip pat kalbėjo apie DI autoriams keliamus iššūkius ir pabrėžė, kad šis klausimas aptarinėjamas bei sprendžiamas tarptautiniu mastu, tuo užsiima tiek Europos autorių ir kompozitorių bendrijų susivienijimas GESAC, kurios taryboje ji dirba, tiek kitos autorių teises ginančios organizacijos.

Susitikimo su Lietuvos autoriais metu ji pabrėžė, kad autoriai rūpintųsi savo teisėmis, jų niekam neperdavinėtų neatlygintinai arba tik už vienkartinį atlygį ir priminė, kad LATGA nariai visada gali kreiptis į asociaciją prašydami teisinių konsultacijų.

Birželio 17 d. praūžusi „Kultūros naktis“ dovanojo daug smagių akimirkų vilniečiams ir miesto svečiams. Ypač daug žiūrovų sutraukė pačioje sostinės širdyje vykęs šio kultūros maratono specialiosios programos renginys „LATGA Autorių namai“, kuriame savo kūrybą įvairiomis formomis pristatė įvairių sričių autoriai – dailininkai, poetai, muzikantai iš Lietuvos ir Ukrainos.

Renginį pradėjo Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“, jau pirmu kūriniu – ukrainiečiu liaudies daina „Hej, Sokoly!“ (aranž. Michalo Woreko) – išreikšdamas palaikymą Ukrainai ir jos kūrėjams.

Orkestrą scenoje pakeitė dvynių seserų Irinos ir Tomos Butko duetas „BeTwins“ iš Ukrainos. Grupė duetu virto neatsitiktinai – vyriškoji grupės dalis įstojo į Ukrainos savanorių armijos gretas. Seserys pasirodymo metu dėkojo lietuviams už palaikymą visose srityse. Savo koncertą jos baigė ekspromtu atlikdamos patriotinę ukrainiečių dainą „Oi u luzi chervona kalyna“ „Ой у лузі червона калина“.

Didžiulio palaikymo sulaukė ir įspūdingą pasirodymą su DJ Ighnahz ir gitaristu Dominyku Morkūnu surengęs jaunimo numylėtinis Free Finga, kuris kartu su renginį vedusia Raminta Naujanyte-Bjelle (ji taip pat yra ir LATGA Tarybos pirmininkė) ragino žiūrovus nepamiršti, kad Ukrainoje karas nesibaigė, todėl ukrainiečiams reikalinga mūsų pagalba.

Free Fingą scenoje pakeitė grupė „Biplan“, kurie savo palaikymą nuo Rusijos agresijos kenčiančiai šaliai išreiškė atlikdami net tris savo dainas ukrainietiškais tekstais – „Amore“, „O mes prie jūros“ ir „Sapnų gaudyklė (Hey Ya Ho)“.

Po „Biplan“ sekė populiari Ukrainos grupė „Druga Rika“, kurie  taip pat nepamiršo padėkoti Lietuvai ir LATGAI už autorių palaikymą. Minioje netrūko ukrainiečių, kurie dainavo kartu su grupės lyderiu Valerijumi Charčyšynu, labai šiltai grupę palaikė ir į renginį susirinkę vilniečiai.

Paskutinis į sceną lipo Vidas Bareikis, kuris LATGA Autorių namų scenoje surengė savo naujo albumo „Fortūna“ pristatymą, tačiau pasirodymo metu skambėjo ir senesni šio muzikos autoriaus ir atlikėjo hitai, tokie kaip „Ežero dugne“, „Pažiūrėk į mane, mama“ ir kt.

Tarpuose tarp pasirodymų iš ekrano sveikinosi ir savo kūrybą pristatė Lietuvos ir Ukrainos vizualiųjų menų atstovai – grafikė Kristina Norvilaitė, tarpdisciplininių menų atstovė Živilė Minkutė, fotografas Valentynas Odnoviunas ir tapytojas Vilmantas Marcinkevičius bei Irina Nagorianska.

Po koncerto Rotušėje vyko naktiniai poezijos skaitymai. Renginio metu savo eiles ir ukrainiečių poetų kūrinių vertimus skaitė žinomi Lietuvos poetai Antanas A. Jonynas, Aušra Kaziliūnaitė, Dainius Gintalas, Antanas Šimkus, Sara Poisson, Aistis Žekevičius, Ramunė Brundzaitė, Donatas Petrošius, taip pat dalyvavo viešnia iš Ukrainos Lesia Mudrak. Renginį moderavo poetė Marija Mažulė.

„Šiuo renginiu siekėme atskleisti mūsų atstovaujamų autorių kūrybos įvairovę bei platinti žinią, kad autoriai yra pati svarbiausia intelektinio turinio kūrimo grandis. Tuo pačiu norėjome išreikšti palaikymą Ukrainos autoriams, kurie šiuo metu neturi sąlygų kurti ir skleisti savo kūrybą gimtojoje šalyje, todėl jiems reikalinga mūsų visų pagalba“, – sako asociacijos direktorė Laura Baškevičienė.

Visos LATGA aktualijos tavo el. pašte

Prenumeruok naujienlaiškį.