Visos LATGA aktualijos tavo el. pašte

Prenumeruok naujienlaiškį.

    Paskelbta: 2019-06-04

    Asociacijoje LATGA lankėsi audiovizualinių kūrinių autorių teisių specialistės iš Prancūzijos ir Belgijos

    Asociacijoje LATGA lankėsi audiovizualinių kūrinių autorių teisių specialistės iš Prancūzijos ir Belgijos

    2019 m. birželio 4 d.

    [vc_column width=”1/2″ css=”.vc_custom_1589887934645{margin-top: -20px !important;}”][gem_image width=”565″ src=”5115″]

    Menų poskyrio vadovė Ingrida Kruopštaitė, vyr. teisininkė Radvilė Bieliauskienė, SACD direktorė tarptautiniams reikalams Géraldine Loulergue-Husson, SAA vykdomoji direktorė Cécile Despringre, Audiovizualinių kūrinių poskyrio vadovė Vilma Juraškienė, direktorius Jonas Liniauskas. Mildos Juknevičiūtės nuotr.  

    [vc_column width=”1/2″]Ketvirtadienį LATGA būstinėje viešėjo Audiovizualinių kūrinių autorių bendrijos SAA vykdomoji direktorė Cécile Despringre ir Prancūzijos autorių bendrijos CISAC dramos, literatūros ir audiovizualinių kūrinių techninio komiteto pirmininkė Géraldine Loulergue-Husson. Penktadienį C.Cécile Despringre su Asociacijos LATGA Menų skyriaus vadove Ingrida Kruopštaite lankėsi Kultūros ministerijoje.

    „SAA – The Society of Audiovisual Authors“ (liet. Audiovizualinių kūrinių autorių bendrija) nare Asociacija LATGA tapo 2018 m. Tai pirmasis šios organizacijos atstovų vizitas Asociacijoje LATGA.

    Garbios viešnios domėjosi Asociacijos LATGA, o labiausiai Audiovizualinių kūrinių skyriaus veikla, pavyzdžiui, kaip surenkamas ir paskirstomas atlyginimas. Taip pat C.Despringe ir G.Loulergue-Husson domino bendra audiovizualinių kūrinių autorių padėtis Lietuvoje.

     Mūsų specialistai dėstė problemas ir su garbiomis viešniomis ieškojo sprendimo būdų, remiantis užsienio šalių praktika. Šalyje vyraujantį požiūrį, kad prodiuseriai gali perimti visas turtines teises iš autoriaus, netgi teises į atlyginimą už kūrinių retransliavimą, C.Despringre pavadino cinišku. Jos nuomone, toks požiūris neatitinka pagrindinio autorių teisių principo, kad autoriui privalo būti atlyginta už kiekvieną jo kūrinio naudojimą. Pasak jos, prodiuseriai gali perimtu iš autoriaus teises, reikalingas audiovizualinio kūrinio platinimui, tačiau autoriaus teisė į atlyginimą už kūrinių naudojimą turi likti autoriui.

    Šiandien ryte p. Despringre bei mūsų Menų skyriaus vadovė I.Kruopštaitė susitiko su Kultūros viceministre Regina Jaskelevičiene ir Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyr. specialistu Aurimu Šimeliūnu.

     Pagrindinis susitikimo tikslas – Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje bei direktyvos dėl transliacijos ir retransliacijos nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę aptarimas.

    Audiovizualinių kūrinių autorių bendrijos SAA vykdomoji direktorė C.Despringre papasakojo apie audiovizualinių kūrinių autorių situaciją Europoje, apie tai, kad jie yra silpnesnioji šalis pasirašant sutartis su prodiuseriais. Ji akcentavo, kad užtikrinant autorių teisę į atlyginimą už jų kūrinių tolesnį naudojimą (transliuojant, retransliuojant kūrinius ar viešai skelbiant juos internete), autoriai turės pakankamai išteklių ir laiko geros kokybės kūrybai.

    C.Despringre citavo tyrimus Europos mastu, kurie atskleidė, jog audiovizualinių kūrinių autorių padėtis yra neteisinga: jie paprastai gauna vienkartinį užmokestį už kūrinio sukūrimą, o visos tolesnės pajamos atitenka prodiuseriui, dažnai neproporcingai didelės, jei kūrinys tampa populiarus. Pagrindinis įrankis šiai nelygybei išspręsti, pasiteisinęs kitose šalyse, ne tik Europoje, bet ir kitur pasaulyje, pvz., Pietų Amerikos šalyse, yra numatyti autorių teisę į autorinį atlyginimą už tolesnį kūrinių panaudojimą, net jei teisės ir perduotos prodiuseriui. Tokiu būdu prodiuseris perima iš autorių teises, reikalingas kūrinių komercializavimui, o autoriai išlaiko teisę į autorinį atlyginimą ir nepraranda ryšio su savo kūriniais. Toks mechanizmas veikia Ispanijoje, kur autoriai gauna autorinį atlyginimą už kūrinių rodymą kino teatruose, taip pat Italijoje, kur autoriai gauna autorinį atlyginimą iš VOD, Nyderlanduose ir daugelyje kitų šalių.

    C.Despringre atkreipė dėmesį, jog naujos Direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje 18 straipsnis numato tinkamo ir proporcingo atlygio principą. Valstybės narės turės įvertinti įvairių sričių autorių situaciją tariantis su kūrinių naudotojais ir įsivesti mechanizmus, kurie užtikrintų, kad autoriams ar atlikėjams perleidžiant savo teises naudoti kūrinius, jie gautų tinkamą ir proporcingą atlyginimą. C.Despringre manymu, toks mechanizmas yra reikalingas Lietuvoje, kadangi audiovizualinių kūrinių autoriams nėra teisingai atlyginama už jų kūrinių naudojimą. Taip pat ji patarė šios direktyvos įgyvendinimą svarstyti kartu su naujos direktyvos dėl internetu transliuojamų programų ir retransliuojamų programų įgyvendinimu, kadangi abi direktyvos yra susijusios.

     Viceministrė R.Jaskelevičienė pažymėjo, jog darbo grupės direktyvų įgyvendinimui bus steigiamos kaip galima greičiau. Galimi įstatymo pakeitimai bus diskutuojami su visomis interesų grupėmis, įskaitant ir transliuotojus bei prodiuserius, siekiant rasti subalansuotą sprendimą. Taip pat bus stengiamasi atsižvelgti į Lietuvos kaip mažos rinkos ypatybes. C.Despringre paminėjo, jog kai kurios mažos šalys yra įdiegusios teisingą atlyginimą autoriams užtikrinančius mechanizmus, kaip, pvz., Estija, kur autoriai turi neatšaukiamą teisę į atlyginimą už kūrinių transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą skelbimą.

    C.Despringre pasiūlė savo pagalbą, jei Kultūros ministerijai reikėtų informacijos apie tarptautinę praktiką audiovizualinių kūrinių autorių teisių srityje.

    Visos LATGA aktualijos tavo el. pašte

    Prenumeruok naujienlaiškį.